Top

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Nordgain.ltNaujienos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Baltijos šalyse nuvilnijo su didžiaisiais bankais susiję pinigų plovimo skandalai. Patikrinimų metu priežiūros institucijoms nustačius pažeidimus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos įgyvendinimo, skiriamos rekordinio dydžio baudos. Susirūpinimas jaučiamas ne tik finansų sektoriuje – vis dažniau pateikti jautrius duomenis pildant klientų pažinimo anketas reikalauja ir kitų paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, audito, buhalterinės apskaitos įmonės, advokatų kontoros ir kiti. Kodėl klientų, besikreipiančių į nefinansinių paslaugų teikėjus, yra prašoma pateikti tokią pat informaciją, kaip ir atidarant banko sąskaitą, ir ar jos reikalaujama teisėtai?

Kova su PPTF itin suaktyvėjo nuo 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose, po kurių Paryžiuje įsikūrusios Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) rengiamos rekomendacijos su vėlesniais papildymais tapo PPTF prevencijos standartais, pripažįstamais daugelio pasaulio valstybių. ES šios rekomendacijos yra įgyvendinamos perkeliant jas į PPTF prevencijos direktyvas.

Jau nuo 2001-ųjų, ES priėmus 2-ąją PPTF prevencijos reikalavimus reglamentuojančią direktyvą, PPTF prevencijos įgyvendinimo pareigos buvo nustatytos ne tik finansų įstaigoms, bet ir vadinamiesiems „vartininkams“ (angl. gatekeepers): auditoriams, buhalteriams, mokesčių konsultantams, nekilnojamojo turto brokeriams, notarams ir kitiems teisininkams, padedantiems savo klientams planuoti bei vykdyti sandorius, steigti bendroves, atidaryti banko sąskaitas, valdyti turtą. Tyrimai, kuriais rėmėsi Europos Komisija atlikdama 2019 m. PPTF rizikos vertinimą ES mastu, parodė, jog nefinansinio sektoriaus subjektų teikiamos paslaugos bei produktai vis stipriau traukia pinigų plovėjų dėmesį –20-30% nelegaliu būdu gautų įplaukų galimai cirkuliuoja ne finansų sektoriuje. Toks lėšų kilmę besistengiančių paslėpti asmenų dėmesys ateityje gali tik didėti, ypač jei griežtėjantys PPTF prevencijos reikalavimai bus ir toliau nukreipiami daugiausiai finansų įstaigų atžvilgiu.

2018 m. Europos Tarybos ekspertų komitetas (MONEYVAL) atliko išsamų Lietuvoje taikomo PPTF prevencijos režimo vertinimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvoje veikiantys bankai imasi pakankamų PPTF prevencijos priemonių, išskyrus trūkumus, tikrinant galutinius naudos gavėjus. Kita vertus, nefinansiniame sektoriuje veikiančių kitų įpareigotųjų subjektų atliekamos klientų pažinimo bei dalykinių santykių stebėsenos priemonės yra žemesnės kokybės bei vyrauja ribotas minimalių PPTF prevencijos įstatymo reikalavimų supratimas.

FATF savo 2019 m. išleistose gairėse, skirtose apskaitos profesionalams, atkreipia dėmesį, kad šios srities specialistų paslaugomis dažnai jiems nežinant pasinaudojama pinigų plovimo schemose. Su PPTF rizikomis susiduriama teikiant šias paslaugas: patarimus finansų valdymo bei mokesčių klausimais, konsultacijas dėl bendrovių steigimo bei valdymo, finansinių operacijų atlikimą kliento vardu, pagalbą atidarant banko sąskaitas, perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą. Siekiant suvaldyti PPTF rizikas, apskaitos ir susijusių paslaugų teikėjai yra įpareigoti įgyvendinti kliento pažinimo bei dalykinių santykių stebėsenos priemones. Tai reiškia, kad kiekviena buhalterinės apskaitos įmonė turi paskirti atsakingą asmenį (atitikties pareigūną), įgyvendinantį PPTF prevencijos reikalavimus: vidaus tvarkų parengimą ir jų laikymosi kontrolę, klientų pateiktos informacijos (kliento pažinimo anketų, steigimo bei registracijos dokumentų, valdymo struktūrų, naudos gavėjų duomenų) patikrinimą, klientų rizikos vertinimą ir kita. Visa tai yra nemenkas iššūkis nedidelėms apskaitos įmonėms, kuriose dažnai trūksta žinių, finansinių bei laiko išteklių.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad PPTF prevencijos atitikties procedūros apskaitos įmonėse yra nesudėtingos, tačiau su papildomais iššūkiais dažnai susiduriama tuomet, kai apskaitos įmonės klientas yra tarptautinis subjektas, steigiantis Lietuvoje minimalios paslaugų apimties reikalaujantį juridinį asmenį. Tarkime, klientui tereikia sutvarkyti kelias sąskaitas per mėnesį ir apskaičiuoti vadovo darbo užmokestį, tačiau net ir tokiu atveju teks įdėti gerokai pastangų, renkant didelės įmonių grupės galutinių naudos gavėjų arba kontroliuojančių asmenų tapatybės duomenis. Susidūrus su tarptautiniu aspektu, klientų pažinimo procedūros dažnai užsitęsia ir dėl sudėtingų nuotolinio tapatybės nustatymo, dokumentų legalizavimo reikalavimų.

2020 m. Lietuvoje įsigaliojus PPTF prevencijos įstatymo pakeitimams, kuriais yra įgyvendinama jau 5-oji Europos Sąjungos PPTF prevencijos direktyva, įpareigotųjų subjektų ratas bei PPTF prevencijos pareigos dar labiau išsiplės. Pavyzdžiui, PPTF prevenciją turės įgyvendinti ne tik buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, bet ir asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais.

Taip pat svarbu, kad įgyvendinus naująją direktyvą, visi juridiniai asmenys privalės teikti informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) apie galutinius naudos gavėjus. Jei, atliekant kliento tapatybės nustatymą, JADIS nebus informacijos apie kliento (juridinio asmens) naudos gavėją, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams bus draudžiama užmegzti dalykinius santykius ar vykdyti sandorius su tokiais klientais. Tai reiškia, apskaitos įmonės privalės peržiūrėti savo klientų bazę ir užtikrinti, kad informacija, prieinama viešuosiuose registruose, atitinka turimą informaciją apie klientus ir jų naudos gavėjus. Aptikus neatitikimus, apskaitos įmonė privalės apie tai informuoti klientą ir paraginti atnaujinti informaciją JADIS ar kitų šalių viešuose registruose. Jei klientas to nepadarys ir neatitikimai išliks – tęsti dalykinius santykius su šiais klientais bus draudžiama. Jau 2021 m. visų ES šalių naudos gavėjų registrai bus apjungti į vieną bendrą viešai prieinamą ES galutinių naudos gavėjų registrą.

Akivaizdu, jog PPTF prevencijos reikalavimai smelkiasi vis gilyn į verslą. Už PPTF prevencijos įstatyme numatytų pareigų nesilaikymą įpareigotieji subjektai gali būti baudžiami taikant poveikio priemones, tokias kaip baudų skyrimas, vadovų nušalinimas nuo pareigų, veiklos apribojimas ar uždraudimas. Pastaraisiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patikrinimų sulaukusios buhalterinės apskaitos įmonės bei jų vadovai, nesiėmę priemonių pagal PPTF prevencijos įstatymą, sulaukė poveikių priemonių vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, kuriame numatytos baudos siekia 6.000 eurų.

Atsižvelgiant į numatomas poveikio priemones ir baudų dydžius, bendrovių vadovų, besikreipiančių į apskaitos paslaugas teikiančias įmones, jau neturėtų stebinti, jog yra prašoma užpildyti kliento pažinimo anketas, pateikti registracijos, steigimo bei kitus dokumentus, pagrindžiančius naudos gavėjų duomenis, lėšų bei turto kilmę. Atvirkščiai, bendrovės vadovas, negavęs tokios užklausos dėl atitikties reikalavimų, turėtų ne apsidžiaugti, o suabejoti apskaitos įmonės kompetencijomis. Jei įmonė nesilaiko PPTF prevencijos reikalavimų, turėtų kilti pagrįstų abejonių dėl jos reputacijos ir gebėjimo suteikti profesionalias apskaitos paslaugas, vadovaujantis taikomais teisės aktais.

Komentaro autorė – Agnė Jasinskaitė, „Lewben Group“ finansų ir apskaitos paslaugų partnerė, UAB „Nordgain“ direktorė